Sustingusiu vėju
Kai sustingsta erdvė
Akimirkai
Prieš lyjant
Lyg bandytų įkvėpti
Dar oro
Prieš neriant,
Aš visą save
Į tą gestą
Ištyliu,
Nors kojas nuo šalčio
Begėdiškai
Gelia
Rasa,
Kurioje, kaip kas rytą
Barstysiu
Minčių kruopeles
Vieno žvilgsnio
Atstumo,
Kol akys
Pritvinę tos nuostabos
Blykčios
Nuo visą apėmusio
Dievo
Artumo
Pagausi mane,
Savyje įrašysi
Lyg iškvėptą orą
Į medžių šnarėjimą
Ir net neišeidama
Visad sugrįšiu
Sekundę prieš lyjant
Sustingusiu vėju
2006 08 30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-08-31 21:21:51
Oi, į pabaigą kaip gražiai įsivažiuojama. Trečias posmas nuostabus, deja, pirmas taisytinas: Akimirkai--->akimirką, prieš neriant---->prieš nerdama( jeigu tai tikrai apie erdvę, o gal ne taip supratau...)