Jau iš tylos manęs nebesukurtum,
Labai seniai nesisapnuoja žiemos,
Tik baltos eglės, nė menkiausio burto,
Šermukšnių votys įšalo kamienuos.
 
Ir sniego rievės pinas aplink kaklą,
Jau laikas grįžti, angelas pražilęs
Skaičiuoja nuodėmes, jo veidas aklas
Į debesis  ledinėm raidėm skyla.
 
Iš sutemos į sutemą be vėjo,
Kuris lig šiol į mano dangų tyli,
Šermukšnių įšalu. Žiema seniai praėjo,
Tik sieloj pusnys gilios gilios...