Santrauka:
Menas yra parašyti taip, kad skaitytojas patikėtų... :)
Ratilai, ratilai, ratilai –
Rudeninė pirmoji liūtis...
Išėjai, palikai, negrįžai,
Jau apkarto many ilgesys.
Ir todėl, ir todėl, ir todėl
Tik šnarėjimą gluosnių girdžiu.
Jie be lapų šį rudenį vėl,
Taip nuogi ir jau be paslapčių.
Mes kaip jie tokie patys dabar
Po pirmos rudeninės liūties,
Tik lietus gali ašarom verkt,
Tu mane atpažinęs – juokies.
Ką ištaškė dangus ratilais
Ant takų ir ant lango stiklų?
Vėtra rudenio debesiu žais,
Vėl ieškosiu… tik tavo akių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-11-22 08:48:31
Dainuojasi net be melodijos, kaip visada, lengvai mintis rišate, klasikinė lyrika. Lietus ir gluosnis – amžini ilgesio palydovai. Tipiškai užplūdęs rudeninis ilgesys, kaip ir liūtis, neužsibūna, kad paieškotum atsakymų....
„Ką ištaškė dangus ratilais
Ant takų ir ant lango stiklų?“
Puikus akcentas pabaigai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-11-21 20:20:40
Graži daina, su nostalgijos ir ilgesio debesėliais.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-11-21 17:22:52
Be makaronų - lyriška, daininga ir nuoširdu.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2013-11-21 15:15:51
Artimas, net labai..