Šaltkrėtis

Ir užtektų pajust tas rankas,
kad atleistum toms rankoms. Užtektų.
Bet išaugi iš mano tavęs,
ir sunkoka kalbėti be teksto,

Kad iškęstum tik tol, kol nulis,
O nulijus jautiesi toks šventas.
Mes vos gimę, o jau dideli...
Ir gerai, kaip kitaip išgyventum,

Kai suyra išblyškęs dangus,
išsiderinus žvilgsnio taikikliui.
Aš galėčiau auginti vaikus,
tu – ir medį ir namą, ir liktų

Susitart nežiūrėt iš arti,
kaip nesutelpa į šventvagystę
ryto šaltkrėtis. Temsta. Budi
prie nueinančio vandeniu Kristaus.
Pelkė

2013-11-07 14:49:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2013-11-09 20:19:26

ryto šaltkrėtis. Temsta. Budi
prie nueinančio vandeniu Kristaus.!!!

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2013-11-08 09:19:33

Juntama, gilu, tikra.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-11-07 23:53:12

Brandžios eilės. Tai jau poetė rašo ir neabejotinai labai talentinga. Man Pelkės stilius apskritai imponuoja.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-11-07 18:10:32

Protą ir jausmus supurtęs ,,šaltkrėtis".

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-11-07 15:57:46

Žaviuosi Jūsų tekstais dėl metaforų gelmės ir jose užkoduotos tikroviškos patirties sodrumo.