"gyvenimo taurė" jau labai stipriai nuvalkiota klišė. Apskritai truputį per daug chaoso šiame kūrinėlyje. Pasiklausykite kaip lietus patarimų, jie pravers norint tobulėti. O galbūt vertėtų atsigręžti į prozą? Čia tik pasvarstymai, į kuriuos nebūtinai turite atsižvelgti. Tobulėkite :)

Daug gražių žodžių, daug jausmo. Bet šiek tiek padrikas ir ištemptas. Todėl sunku sugauti ir rimą, ir ritmą. Oatarimas, į kurį galit nekreipti dėmesio. Parašykit eilėraštį. Padėkit dienai ar dviem ir jo neskaitykit. Tada perskaitykit ir sutrumpinkit per pusę palikdama tai, kas svarbiausia. Ritmą įsisavint visai nesunku, jei tik normalią klausą turit. Kažkada aš tiesiog ant popieriaus rašydavau varneles ir brūkšniukus - kirčiuotus ir nekirčiuotus skiemenis. Įdomumo dėlei (tiesiog norėjau pažiūrėti ar tikrai ritmas yra, ar tik man taip atrodo). Pabandykit - rimuotose eilutėse tie brūkšniukai ir varnelės turėtų daugmaž sutapti. O kas liečia rimą, jūs bandot, bet jis tinkamas daugiau dainuojamajai poezijai, kada sutampa tik paskutinė priebalsė (jei ji yra galūnėje, tarkim, S) arba (ir) balsė, balsės. Tačiau turėtų sutapti visas skiemuo, t.y. ir priebalsė prieš tas balses bei kirtis. Gerai: kasų - basų, tylą-prabyla. Negerai: takais-tolimais, neramus-žingsnius. Ir panašiai. Kita vertus jausmo neatimsi, o techniką galima ir nugludinti ilgainiui. Arba rašyti verlibru.

Švelnus vėjas minčių pluoštą nuneša
prie rytmetinės žaros rausvų kasų,

...puikus vaizdinys...