Savame pasaulyje

Dienos slenka — ruduo plikomis šakomis,
liūdesys paliečia širdį — pildau tuštumą
pagal laiką ir būtį mintimis savomis,
o tavo pasaulis teatpažįsta skausmo.

Nykiose mintyse neatrandi nieko,
kad sielos kertelę paguostų. Nurimk
ir nuimk naštą nuo pečių, kurią paliko,
nes laikas neša tave nežinomybės link.

Spalvos susilieja gamtoje, širdyje,
pilkumoj negali sutikt net žvilgsnio šilto,
regis, panirai rudens bangoje niūrioje,
neieškok, nes nesurasi saugaus kranto.

Svetimi pasauliai tau nykūs, nuobodūs,
tik sielą paliečia daina nuskambėjus,
tu beviltiškai blaškaisi minties kloduos —
dar tikies sugauti rudens žvarbius vėjus?

Rena

2013-11-02 14:51:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-11-03 12:14:35

...palietė... tas šiurpokas, bet tikras ruduo...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-11-02 19:56:50

Dėkinga tema, bet perskaičius ne daug kas įsiminė...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2013-11-02 19:37:30

Niūrias kertes pasiekusi muzika – jau postūmis į kažkurią pusę. Sugauti rudens žvarbūs vėjai nuobodulį ir pilkumas, tikėtina, išblaškys. Bet praktika rodo, kad papūtus tokiems vėjams vėl prasideda nykios dainos.


Pati idėja gera.

Vartotojas (-a): apolia

Sukurta: 2013-11-02 19:11:06

Labai, labai gražus eilėraštis.Renata Jusų eilės tokios šiltos Ačiū Jums