Santrauka:
Skirtas šiai dienai...
Laikas sustoja — gyvybė užgęsta —
bejausmė, tyli tuštuma palieka,
jausmų pasaulyje viskas sustingsta,
nurimsta liepsnojus širdžių šiluma.
Akimirka — laikas toliau nuskubėjo —
kažkur stabtels ir vėlei skubiai šuoliuos,
jis nelenktyniauja su paukščiais, vėju —
ar laikas išgydys, ar laikas paguos?
Kur tik sustoja, ten randai palieka,
primindami mums akimirkas skaudžias,
ašara — ne lietus — nenuplauna nieko,
mokomės gyvenimo pamokas savas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-01 23:53:21
Taip, tinka šiai dienai.
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2013-11-01 23:32:32
modernioje poezijoje nebūtina tolygumo ir sklandumo
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-01 20:14:34
Širdys sustoja, bet širdžių šiluma lieka. Tuštuma dėl netekties?
Šioks toks netolygumas antrame stulpelyje (vieta, kur laikas nelenktyniauja). Gal mintis ta, kad jis ramus ir turėtų gydyti, bet skaitant toje vietoje kliūva.
Laikas randuotas, tai tiesa.