* * *

Santrauka:
Pirmajame rudens rūke
Širmiem rūkam
Gimtinę mūs užklojus,
Sustingsta geliančiame laukime
Toks ankstyvų šalnų vėsus pavojus,
Tarytum kviestų gruodo jau žeme:
„Eime...“

Ir išrasoja
Rudenėlio veidas
Nuo nesibaigiančių darbų!
Vėlyvos ūkanos jau nusileido...
Išeikime į parką, angele, abu.
Tabu? 
Vlabur

2013-10-26 06:40:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-11-22 07:44:34

„Gyvenimas ir visa, kas gyva, gauna pradžią rūke...“ kažkaip susigretino su gražiai išnirusia iš rūko mintimi:

„Vėlyvos ūkanos jau nusileido...
Išeikime į parką, angele, abu.“ 

Ddingai globia.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-10-26 15:17:02

Giliaprasmis, skambus, lakoniškas, skrajus. (Žinoma, nuskambėjęs kvietimas yra retorinis. Realizmo laikai mene jau pasibaigę. Menas taurina ir puošia dvasią, prisideda prie naujų meno kūrinių radimosi, jo daugėjimo ir sklaidos).

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-10-26 14:30:31

Jei teisingai supratau, tai eilėraštyje siekiama išgirsti sąskambius, todėl ir reikalingi "eime" ir "tabu".  Šį kartą, manau, tai pavyko visai neblogai. Matosi pažanga. 

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-10-26 13:12:05

...toks rudeniškai sakralus...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2013-10-26 13:03:06

Ir išrasoja
Rudenėlio veidas...

Jo darbai liūdni
ir širdį gelia tamsi naktis...

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2013-10-26 11:49:37

to tabu kaip ir nereik

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2013-10-26 11:30:18

"Ir išrasoja
Rudenėlio veidas
Nuo nesibaigiančių darbų ..."  gražus ir mielas