Gyvenimo kelias akmenimis grįstas —
sudėliotas iš smulkių, stambių riedulių —
kažkas suranda ir ametistą —
jo spindulių daugumai neregėt.

Einam, klumpam — akmenys kliudo —
nepajėgūs nurident — sieloje silpnesnį
parklupdo ant kelių —
gyvenimas liepsnojęs ima rusent.

Tikslas miręs, viltis gęsta —
sielos ugnelę kas atgaivins —
nežinomybėje prailgsta ir laikas —
grožis, gėris išsitrina iš atminties.

Lieka akmenuotas kelias sunkus —
aplinkui migla — nei saulės, nei šilumos:
gaubia nyki, šalta pilkuma — kuo patikėt,
jog šalikelėje gyvenimas dar nesustos.