Gal ištroškai?
Pagirdysiu iš verdenės
lašeliais nuo purienų,
laisvės pievų midumi.

Gal nuvargai?
Prisiūsiu tau sparnus,
ne angelo, ne paukščio-
stepių minkšto vėjo.

Gal pasiilgai?
Įdėsiu į paprastą voką
du beržų šešėlius,
bučinių žiedą
ir mažą dalelę savęs.

Gal norėsi sugrįžti?
Tik lietumi nulyki,
kai kvepės pakalnutėm
numindžiotas slėnis
be tavęs.
Tik lietumi suvilgyki
veidą, rankas.
Tik lietumi...