Rudenio saulėj nuvysta
Spalvotų lelijų žiedai
Ir kartais pražysta
Dviejų žmonių jausmai.

Vienas kitą jie šildo,
Kalba gražiausius žodžius
Užgaidas savas pildo,
Tik kas iš to bus?

Ar atslinks į širdį žiema
Vos tik vėjui papūtus,
Ar apsups juos darna,
Kol ateis rudenio liūtys?

Jie nori to,
Ko norėjo dievai.
Negrįš namo
Nes dar šviesą matai.

Gyveno ilgai ir laimingai —
Štai tokia pabaiga.
Gyvenkim ir mes,
Kol neatėjo žiema.