Kur žydi kriaušė ir liepsnoja ožekšnis

(Nevėžio slėniui prie Babtų)

Taip neseniai laimingas čia stovėjau,
Žvelgiau į slėnį gražiausią iš visų,
Laukinė kriaušė pakelėj žydėjo,
Užbūrusi skaisčiausiu baltumu.

Po kojom driekės pienėmis pražydus pieva,
Erškėtrožė sūpavo pumpurus gležnus,
Ledus išnešęs, rodėsi, Nevėžis miega,
Pavasariui palikęs darbus lengvesnius.

Dabar kiti žiedai, jeigu žiedais vadinti
Ožekšnio purpuru nuspalvintus vaisius,
Šalia erškėtrožė uogelėm spindi,
Numetusi į žolę pageltusius lapus.

Slėnys tas pats, tik jo drabužis kitas,
Ne, ne prastesnis kaip gegužės dienų,
Ant aukšto kranto liepsnojantis ožekšnis,
Nevėžiui tapo švyturiu ryškiu.
skroblas

2013-09-12 00:06:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-09-13 08:51:31

Dabar kiti žiedai, jeigu žiedais vadinti
Ožekšnio purpuru nuspalvintus vaisius,

Liepsnoja ožekšniai... Pastabiai žvelgiat į gamtą. Malonu skaityti...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-09-12 13:11:56

Tarsi vėju prisilietęs prie žemės - savo talentu, žodžiu prigludęs prie jos krūtinės.