Santrauka:
Šitas eilėraštis buvo deklamuojamas sienoms, atsistojus iškilminga poza, apsivyniojus tunika, t.y., balta paklode.
Jau Hadas pašaukė mane,
Ir smelkias tamsuma iš lėto
Į mano šaltas ir sugrubusias rankas,
Į širdį, kurioje neliko vietos
Nei židiniui, nei artimiems.
Tik vandenys tyliosios Letos
Į kitą krantą nuplukdys,
Kad savo sielą nuramint galėčiau.
Nukirpo Moiros siūlą —
Esu nuo jūsų atskirtas,
Bet Palmiros dangumi užklotas
Ir tūkstančio žvaigždžių pagirtas.
Afebas Sirietis
1997
likaj
2013-09-02 21:47:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-09-05 08:19:39
Palaukime. gal dar Charonas neplaukia mūsų pasiimt.:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-09-03 00:18:02
Taip, tikravardžiai uždeda savo žymę...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-09-03 00:00:44
tai šiandieninio lietaus poveikis - vasara miršta... :(
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-09-02 23:58:54
Taip, su polėkiu į ten, o norėtųsi priešingai.