Atsisveikinimas

Keliauti laikas — išvykstu —
tenesupyksta senos dienos.
Lentynose dulkėtose jas palieku,
galbūt kartu su knygom nesijaus jos vienišos.
Kas likę dar iš nemigo naktų —
rusens ir smilks... po to į pelenus pavirtę
lengvai pakils virš miesto miegančio stogų,
išsisklaidys ir dings kažkur ūke paklydę.
Su paskutiniais traukiniais, gerai pažįstamais keliais
išnyksiu. Liks tik žemėje įspaustos mano pėdos.
Ir dar lentynoj — trečioje — pageltę ir seni laiškai,
su lapais praeities rudens tarp knygų pasislėpę.
Ir nesvarbu, kad žodžiai, dar nepasakyti, taip ir liks tenai,
gal vėjas kažkada atneš jų skambų aidą.
Aš išvykstu. Nes nebeliko nieko iš „senos manęs“.
Ir to, kas šiandien aš esu, jau neįmanoma pakeisti.
Katarinka

2013-08-26 09:43:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): likaj

Sukurta: 2013-08-26 19:22:09

Kažkodėl visų eilėse -tragiškos rudenėjančios nuotaikos.Na,kaip jus paguosti...