Fantasmagorija

Ar žinai, kur pasibaigia laikas?
Kai imi ne skaičiuot, bet virpėti,
O už lango ir vėl atsiranda,
Sukirmijęs peizažas prieš lietų.

Ar žinai, jog nemoku meluoti?
Visada rėžiu geliančią tiesą,
Kad nemoku išsaugoti viltį,
Ir gyventi, kaip Viešpatis liepė.

Ar žinai, jog meldžiu pasmerkimo?
Kad galėčiau sekundę numigti,
Bet atsikeliu – o vis dar skęstu,
Nes bridau per aukštai į šaltinį.

Ar žinai, kad aš nieko nemoku?
Nei šypsotis, nei verkt, nei liūdėti,
Tik rašyti tau laišką su gyliu,
Keikt save, o tu neandartalieti...

Ar žinai, kad žinoti netikra?
Tiesa plaukia prieš srovę į priekį,
O aš klausiu tavęs, kur gyvena
Ta belaikė erdvė išprotėti?
Vilis Normanas

2006-08-23 10:48:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2006-08-23 19:22:10

gerai

Vartotojas (-a): Riva

Sukurta: 2006-08-23 12:49:34

Viską žinau,bet jeigu ji belaikė,tai tas jos gyvenimas beprasmis,bet pala kažkas man jau čia vėl susiraizgaliojo :)

Vartotojas (-a): sniega

Sukurta: 2006-08-23 11:03:04

Labai įdomu "sukirmijęs peizažas prieš lietų".