Atbukau...
Nuo eilėraščių savo.
Ne menkiau — nuo kitų.
Nuo minties,
Kad galiu nerašyti.
Neskaityti — taip pat.
Vėjas vaikščioja raukšlių
Kuprotais krantais,
Nardo gylyje jų unguriai,
Pasiryžę atgal į paviršių nekilti.
O! Žinau —
Vėl sakysi, kaip kvaila
Būti tuo, kuo esu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-15 23:24:55
Niekada nesakyk... na, kaip ten toliau? ;-)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2013-08-15 01:43:36
Blogai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-14 22:52:05
ir atbunkam, ir nušvintam, ir pakylam, ir nukrentam......gyvenam, o tai svarbiausia
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-14 21:17:02
Esu, kuo esu, kitoks jau nebūsiu... Nieko, atbunkam visi, bet... ir vėl ;)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2013-08-14 17:24:01
Labai trumpa ir miela.