Svetimo namo svetimas kvapas.
Sienos nejaukios — užmirštas kapas.
Lašą gyvybės, lašą ramumo,
Žiupsnį geltono saulių švelnumo.

Sienos šypsotųsi, tyliai dainuotų,
Jei mano norus staiga sužinotų.
Gėlės palangėj į muzikos taktą
Galvas linguotų, širdis smarkiau plaktų.

Murktų ant kelių draugas gauruotas,
Sapnas jo būtų šiltas, pūkuotas.
Vakaro rojus mano klajonę
Tyliai įsuptų į šilko svajonę.