VII
eikiva didžsraigių pažiūrėti –
lėtoji poliečio aistra
į vakarą
į mėnulį –
tiesiog ant drėgno tako
ką sraigės valgo po to?
VIII
paleiskiva
žvilgsnius į pievą
ganysis sau it kumeliukai
it žvirblių debesėliai ūmaus
o mes
suglaudę nugaras
pasaulio druską sversim
ir murksim tyliai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-08-22 19:04:26
Pasiimu. Labai gražu :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-08-22 14:39:19
Man belieka tik sutikti su Ezmes ir Awtoriaus nuomonėmis. Įsirašau atminimui:-)))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-22 14:34:25
žodžiai skamba tarsi išnirę iš skaidrios erdvės, kupini laukinės gamtos žavesio ir tyros vaikystės saulės - tikra idilija po tėviškės dangum...labai gražus poezijos paveikslas...