Nušvitimas

Žmogus visai šalia tavęs,
Ateis ir tavo ateitį nuspręs.
Staiga, kažkas kuo netiki
Patikrins ar išvis ką nors girdi.

Tuomet suprasi tu,
Kad daug gali kartu
Su tuo mieliausiu žmogumi,
Kurio anksčiau negirdėjai nė viena ausimi.

Dabar jau viskas visiškai kitaip,
Gali sau pasiploti ir tarti taip.
Ir sarkazmo čia nereikia,
Be tavęs daug tave dar peikia.

Visi sunkumai, visos bėdos,
Nebegąsdina lyg būtų kokios nors žmogėdros.
Šalia turi tu tą žmogutį,
Kurį apsikabinti gali tarsi meškutį.

Dabar jau viskas tau gerai,
Liūdesio gyvenime visai mažai,
Nauji planai, nauji džiaugsmai,
Negąsdina tavęs pikti balsai.

Prabudęs kiekvieną ankstų rytą
Nepagalvoji jog viskas jau matyta,
Kad gyventi jau neverta,
Kad viskas čia labai jau menka.

Su šypsena praleidi visą dieną,
Vėliau žvelgi į žavingą mėnesieną.
Svarbiausia jog nebesi jau vienas,
Jautiesi ypatingas — ne kaip kiekvienas.

Šalia tavęs juk nuostabus žmogus,
Nebėra ir nebebus gyvenimas kartus.
Mylėk kitus, mylėk save,
Kiti pamils ir gerbs tave.
Mėta

2013-07-23 00:07:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2013-07-23 16:00:41

Kaip tie kiti pamils ir gerbs tave, jei tu toks ypatingas - ne kaip kiekvienas? Gal iš baimės, ar pavydo?
Taip, čia pradėta rašyti ko gero mokyklos med. punkte, kur akis, gerklę ir ausis tikrino.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2013-07-23 08:18:57

na, ne poezija čia
net ne bandymas ją sukurti
o tik surimuoti žodžiai į posmeliuis

prastai

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-07-23 07:53:05

Pabaiga panašėja į tiesmukišką siekiamybę (liepiamoji nuosaka!).
Nesakiau, jog tai blogai, bet reikėtų palikti vietos ir tam antrajam asmeniui (į kurį vis kreipiamasi) pamąstyti...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-07-23 02:56:26

Pabaiga labai teisinga. Deja, šitam pasauliui toli iki tobulybės... :(