karūnuoto žalčio ženkle 2

2
rakandas vėjams gaudyti

pasemki saujom vėjo
keisčiausio tvėrinio Kūrėjo
rieškučios rodos tuščios
bet jo pilna pučia
ledokšniu už apykaklės įslinks
oda pašiurps nugara įlinks
kai nuo aušros iki aušros į kalną
lemties tragišką
mirtingo jungą velkant
gaivus gūsis
ir vėlei viltyje
skruostus švelniai
liesdamas nematoma ranka
prakaitą ar ašarą
nubrauks neišrankia
į žiopsantį įlėkęs
jokių audrų ten nesukėlęs
vargšas daužėsi ištrukti negalėjo
štai koks rakandas gaudyti vėjams

ataušo minčių įsčios smegeninė
jiems skirtas daiktas uždaryti
o kitas vėlei kojas mina
sielą į kalnelį rita
pusto užmarštį
ant kauburėlio
akmenyje už vartų
gyvybę skiriančių
nuo to kas amžinas ir nebylus
vien tik skauduliu palikęs
ir skaičiai o tarp jų brūkšnys
žymintis nueitą kelio atkarpą

suvokiamas bet nekalbus
visas pakampes iššniukštinėjęs
kažin ar paslaptį kalbos įspėjęs
ertmėje kuriančios tylos
Ražas

2013-07-12 09:52:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-07-13 00:36:14

Gilūs tie pamąstymai...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-07-12 19:47:36

O jei taip išreikšti visa tai
su trigubai mažesniu
spaudos ženklų
skaičiumi?

Gal išdygtų ir prasmės...

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-07-12 12:31:17

Madingų stilistikų imitavimas, kaip sakytų A.M.