Naktis be mėnulio

O, dieve, neteisk manęs,
Jei ateinu ne tavo skirtu laiku,
Ir, dieve, nesmerk manęs,
Jei po savęs aš nieko nepalieku.

Atleiski, dieve, jei ne tai dariau,
Ką tu liepei,
Jei nedaviau kitiems,
Ką man vis dalinai.

Kad abejojau tavo dovanom.
Nors sėmiau savyje, bet rakinau spynom.
Ir kaupės širdyje kaip kumštis, kaip akmuo
Pasaulis šitas — nesibaigiantis ruduo.

Todėl tegu ateina mano valanda!
Nors ne laiku, nors ji ne man skirta...
Tik su tavim, dieve, kalbuosi,
Žinau, atleisi ir paguosi.

Ėjau kaip klystžvakė
Ir klaidinau kitus,
Bet man dabar ramu,
Žinau, esu saugus...
likaj

2013-06-21 00:15:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-06-21 08:40:40

Įdomus darbas, pajutau minorines gaidas, lauksiu linksmesnių temų.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-06-21 06:08:45

klystžvakė ir man labai patiko.Ir iš viso pabaiga labai prasminga.Rašykite, gerai gaunasi.Bus malonu skaityti.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-06-21 00:27:16

Gal tų pasikartojančių kreipinių daugoka.
manęs, tavęs, savęs — ęęę...
Klystžvakė — nauja.