Trys vandens
lašai ant lūpų
surinki savo žvilgsniu
pamažu,
kai nuoširdumą įvilksi
į kvapą,
atimančios
paniekos
audeklą,
kai birželio vėsoj
suplasnos bulvių
pumpurai,
trys vandens lašai ant lūpų —
paliesk,
gurkšnok,
įkvėpk.

Ir neramu
it smėlyje susmegusių
dviejų delnų,
sustojus akimirkai,
įkvėpus deguonies
ir plaka širdys
su kiekvienu
aušroje užgimstančiu
šviesos ošimu,
paliečiant,
gurkšnojant,
įkvepiant
radioaktyviojo kūno šilumos;
tampame kokoso žiedu,
kuriam nebaugu
akinančiai žavėti,
vilioti sielas vogimui
grožio,
estetikos kriokliuos
išgryninto,
kai
nebeskambės
paskutinis fortepijono
klavišas —
įduba klegesių
ant radioaktyviųjų
kūnų briaunų
leisime užmarštin
nuplaukti
širdies dūžiui,
žydėjimui bulvių pumpurų.

Kapt! Paliesk.
Kapt! Gurkšnok.
Kapt! Įkvėpk.

Lašai aktyviosios anglies,
žvilgsnis deguonies aitrumo!..