Žodį tvirtąjį „Tėvas“ išgirdęs,
Prometėją tarytum menu:
Mums gyvybę lyg virpančią širdį
Nešė Jis iš Būties pradmenų.
Tėvas. Tėviškė. Mano tėvynė –
Giminės tvirtapradė šaknis. –
Ąžuolų vainikus vakar pynė,
O girias kas šiandien atsodys?..
Tėvo rankos, mums raikiusios duoną,
Tokios kietos kaip pirkios asla,
Nuo speigų ar lijundros – raudonos,
O nuo saulės – įdegus kakta...
Tėvo delno tą šiurkštų švelnumą
Savo vaikiška galva jutau. – – –
Ne iš pykčio – iš paiko judrumo
Buvau priešgina kartais ir Tau.
Kuo svajojome, stengėmės – tapom
Ir nuskriejom savąja trasa,
Bet dabar lyg liepsna iš Anapus
Kartais degina Tėvo tiesa.
Rankos, laikiusios kaltą, metalą
Ar grumstelį arimų pirmų...
Tėvo grindys seklyčioj pabalo, –
Seną oblių į ranką imu!
Samanotas smūtkelis ir vardas...
Tėvo sodas ir vėl sulapos:
– Pasėdėkime, Tėti, prie vartų,
Atsigerkime beržo sulos!
Pilkas antkapis atmintis saugos
Lyg punktyras – darbai nebaigti...
Ir dabar, kai vaikai mūs suaugę,
Savęs klausiam: ar Tėvo verti?
Aš kapų tyloje pagalvoju:
Ar ilgai Tėvo vardą minės? –
Buvo Jis paprasčiausias artojas
Iš darbščių žemdirbių giminės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-07-17 18:24:04
Ne taip daug Tėvui skirta eilėraščių. Lyriškai solidi dedikacija, kaip šventas atminimas, kaip pavyzdys, darbštumas, Tėvo tiesa... kitas supratimas per laiką visada lieka amžina, graži padėka. Belieka gėrėtis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-15 01:19:25
Perskaičiau Manęs čia nėra komentarą. Bet juk mes ir esam tie sovietmečio vaikai. Todėl, man tie trys posmai tik labiau viską sulipina, puiki įžanga.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-15 01:16:19
Įspūdingas. Man giliai į širdį strigo. Nežinau, kažkoks gumulas gerklėj... Dėkui.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-10 09:38:06
Gražus tėvo paveikslas nutapytas jautriai ir įtaigiai.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-06-15 11:00:10
Gal pasirodysiu grubi, tačiau pirmi trys stulpeliai man pasirodė tokie... lyg iš sovietmečio mokymo... "Taip reikia mąstyti". Šiandien kai kurie menininkai "mokosi" iš holivudo filmų. Buvo laikai, kai "mokėmės" iš lozungų. Tai tie trys stulpeliai man kažkokie netikri. Tačiau ketvirtas įtraukė savo nuoširdumu. Pajutau, kad tai yra jūsų pojūtis, kad tai yra jūsų... Toliau labai gražiai nuskamba "tėvo grindys pabalo, seną oblių į ranką imu"- kartų pasikeitimas, irgi tikras, natūralus, išjaustas per asmeninius potyrius. Ir vėl stulpelis "Pilkas antkapis atmintis saugos"- primena klišes iš sovietmečio nekrologų eilučių. Tačiau prieš tai buvusi paruošta terpė neleidžia nepatikėti, nors ir verčia suabejoti žodžių nuoširdumu. Taigi, būtų mano ši kūryba, tai pradėčiau nuo "Tėvo delno tą šiurkštų švelnumą, savo vaikiška galva jutau..." ir atsiprašymas....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-06-02 23:53:00
Taip puikiai apie tėvą, Tėviškę...Šilti ir nuoširdūs jausmai.Sveikinimai ir su vaikaičio Nojaus vardinėmis, pabūsit vėl visi kartu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-02 23:09:15
Tėvas. Tėviškė. Mano tėvynė –
Giminės tvirtapradė šaknis. –
Tvirtai suręsta...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-06-02 20:10:42
...iš širdies žodžiai...
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-02 19:08:06
jausminga, puikiai apibūdina tėvą
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-02 17:45:21
Jautru ir tikra
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-02 12:56:49
Graži dedikacija.
Ypač žodžiai:
Tėvo rankos, mums raikiusios duoną,
Tokios kietos kaip pirkios asla...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-06-02 11:30:58
Tėvui ir negali būti kitaip. Nuoširdu, gyva, tikra ir be galo jautru.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-06-02 11:04:58
tradiciškai, tvirtai, teisingai...(3 t.)