Kelias

Ažgyja dienās, kelias vis tālyn,
Prēš kalnų inkščia žingsniai ir par pūsį
Akmuo suskyla, prītrupa širdin
Aštrių minūčių, šaltas vėją gūsis

Išbaidą šiūlumų, ir vėľ atžagariai
Pasklydį kryžkelās parnakť žegnojas,
Visuos kraštuos dabar galėč’ pareiť
Keliu, katras atāmena rytojų.

Tik žodžią gylį ligi pať šaknų
Vis kerta dalgem, sunkias jaunas kraujas,
Par akmenis, širdies dugni gilu,
Šakojas dienās, vėsta laiką sauja.
Juozapava

2013-05-30 08:24:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2013-06-04 16:35:05

Gražu, sklandu ir da aukštaitiška. Kaip gali nesdžiaugt.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-05-30 20:37:34

Kiek supratau , skambiai aukstaitiskai, gražu

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-05-30 16:24:24

...širdies dugni gilu, todėl ir žodžiai iš širdies išplaukį. Gražu.

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2013-05-30 14:43:51

kokia čia tarmė?

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-05-30 12:55:28

Žaviuosi Jūsų kūryba, tiek tarmiška, tiek ne.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-05-30 11:55:58

Gilūs žodžiai, iš pačių šaknų...

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2013-05-30 10:19:39

Aš dabar medžioju tarmiškuose tekstuose barbarizmus.
Šiame tekste nė vieno barbarizmo ar svetimybės. Puikus tekstas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-05-30 08:56:56

puikiai tarmiškai, gražu

Vartotojas (-a): P Aibutis

Sukurta: 2013-05-30 08:38:50

Kokia neišmatuojama Jūs žodžių ir minčių giluma! Gimta tarmė tai ypač pagilina.Ačiū!