(LYG) žydintys deimantai danguje

Santrauka:
Kai jausmai prislopina mano kvėpavimą ir nebeleidžia raiškiai regėti, aš sakau žodžius, kurie šįkart skirti BELYČIAM kūnui.
Virš melsvų gelmių
pabiro deimantai,
žydintys danguje,
nesistenk užmerkti
manųjų akių,
aš — vis dar aklas
pavasaris,
įsimylėjusių miglų slėnyje,
nebandyk prakalbint,
aš — vis dar sustojęs
laikas,
kurio minutės
lyg žvaigždžių šviesa,
patvino žėrinčiuose debesyse - - -

- - - Išvysk, meldžiu,
išvysk
kiekvieną patekančią planetą,
man sunku
prisiminti, kur
palikau
perregimą
kūną,
kurioje iš jų
teko būti vagimi,
tad šalčiu
išraižyk
mano kaltę —
ant paklydusio silueto,
kuris galbūt
kada nors
sugebės apgauti
aistrų užvaldytas
miglas,
paliesti išgąsčio glostomą žvilgsnį.
Ir man nebeteks regėti,
kai
virš melsvų gelmių
pabirs
milijardai
deimantų,
sužydusių tamsiame
danguje - - -

- - - iliustruodami
manąją vagystę —
sutrupusį tikėjimą
pavargusio kūno vyzdžiuose,
— (ATSIMERK) —
jei šviesoje
įstengsi pabučiuoti
manąsias
nusidėjusias,
rūkuose skendinčias, mėlynas akis ---
Himmel

2013-05-01 22:10:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2013-05-05 11:09:05

Per ilgą laiką kūrybos braižo stipriai nepakeitei, bet gal ir nebūtina, kai esi talentingas. Gera skaityti.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-05-05 08:25:36

Virš melsvų gelmių
pabiro deimantai,
žydintys danguje,

...nusiveda ir užburia...

Vartotojas (-a): jassonas

Sukurta: 2013-05-04 09:40:44

darbas patiko.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-05-02 00:09:43

Visai neprastas tas eksperimentas.
Tik siūlyčiau vengti man, manųjų, mano, manąją, manąsias...