Dungaus vanduo bespalvis ir seklus
Par lungus bėga, skyla laiką ūpēs,
Tik kažną kas par atmintį stiklu
Vis rėžia ligi gyvānies ir, rodas, trupa
Sekundžių šaltis, akmenią pluta,
Kai kelią posūkiai parnakť atsidalyja
Upelių alasu, lig šiol dą akvata
Pareiť namą vaikystes lietui lyjunt.
Kad basų laikų atpažint vanduo,
Ir atmirkit ną kojų žēmēs kvapų,
Tik nuovargią nebėr kam atiduoť,
Akių lunguos bespalvēs ūpēs teka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-04-23 23:42:54
nuoširdus ir gili prasmė
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-04-23 15:05:32
Ilgesingas tas ėjimas
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-23 14:40:51
Visur tas mūsų ilgesys... Šilta širdy, artima ir miela...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-23 13:10:15
Negrįžtami dalykai, padengti neapsakomu ilgesiu...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-23 10:27:55
Tarmiška kūryba pačiu laiku. Kūrinėlis ,kaip visada -puikus.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-23 09:52:26
Tas šventas ilgesys, taip dailiai nusakytas.