Atmintis
Kaip pavasarį beržas
Pumpurais
Susprogsta gležnais.
Ir sula
Tartum ašaros kapsi.
Ko, brolau,
Netikėjai ženklais?
Vis manei,
Kad už vakarą rytas
Protingesnis
Parodys takus,
Nusives
Į atgyjantį šilą,
Pažiūrėk,
Koks pasaulis gražus.
Leidžias saulė,
Ir vakaras tyliai
Prisiglaudžia
Prie tavo peties.
Et, žmogau,
Ar ne mano teisybė?
Su manim
Tikrą kelią matai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-05-05 22:20:28
tarsi pamokslas
gal todėl ir nepatiko
2
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-05-02 18:28:34
Trūksta originalumo. Bent man asmeniškai nėra jausmo, o bejo man eilėraštis tuščias 1
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2013-05-02 12:26:04
Originalumo stinga, tačiau yra mintis. Tai 3,5
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-25 18:53:27
aš rašau 5
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-04-20 23:43:26
ką čia bepridursi 5
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2013-04-20 19:57:53
Labai malonu, kad vėl kartu,
plasnok plačiai poezijos sparnais,
kurk, žaisk ir jaudink širdis mums...
4,7
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2013-04-20 19:14:37
mintyse susiskaitė garsiai
be skyrybos ženklų
et žmogau tave tartum
dievą netikėtai randu
4,3