Tu sergi, ir mano siela verkia
Tu sergi, ir mano siela verkia
Nematoma liepsna,
Kaip šaltą grindinį palietęs lapas,
Sušlapęs po nusvirusia šaka,
Ir nieks jo nepakels.
Tu sergi, ir mano siela verkia,
Nematoma srove
Bespalvis lapas tyliai plaukia,
Nunešdamas troškimą būt šalia,
Ir nieks jo neištrauks.
Tu sergi, ir mano siela verkia,
Nematoma audra
Bedalį lapą kandžiai plėšo
Perpus į gabalus dalia.
Ateina šaltis.
Dangus liepsnoja.
Ir nieks atgal nesulipdys jo,
Kaip buvo kažkada...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-27 20:51:05
Gerai, man patiko, tie pasikartojimai labai į temą.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-03-27 13:45:55
lauksim dainos...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-27 12:51:29
man to lapo lyg ir per daug pasirodė... akustiškai kiek ausį rėžia... (aišku, tai tik mano geranoriškas subjektyvius pastebėjimas) - mintis tvarkoje, bet atitikmių jai išreikšti būčiau dar paieškojusi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-27 12:48:31
Nuoširdūs jausmai :... o tu sergi ir mano siela verkia- kiek daug pasakyta