Po baltojo gluosnio šakom

Mūsų kaime augo baltasis gluosnis,
Toks senas kaip šventa, pagoniška ugnis.

Tu mane vėlei atvedei prie baltojo gluosnio,
Nes mudviejų nepaslėptų šakos šermukšnio.

Po vešliom gluosnio kasom
Ir vėl tu mane bučiavai kaip vėjas drebulę.
Gulnara Abukė

2013-03-26 12:18:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-03-26 17:51:48

Medžių gausa nepatvirtina jausmų, tada stipriausia aistra būtų patiriama girios tankmėje. Gal poetikos esama, bet ji pasklida.