Nebeieškok tu mano paklydimų,
Seniai už viską Judui sumokėjai.
Žemiau žarijų pėdom nenukrisiu,
Virš dangčio — nebėra jau vietų.
Kiekvienas nešam savo skriaudą,
Kurio didesnė, jau nepamatuosi.
Gyvenime, sakai, esu skolingas,
Dykai, jei nori, savo atiduosiu.
Nebeieškok kaltų, kas mus supiršo,
Dangus, net tas jau šito nebežino.
Jauti ir pats, negalime vienas be kito,
Tad pakentėk, aš dar kiek pauliosiu.
Nekalk, prašau, akim prie kryžiaus,
Girdėjai, sakoma — su kuo sutapsi.
Ir nevaidink čia nuskriaustą likimo.
Argi tiek daug tu už mane geresnis?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-25 16:05:53
Taiklu ir prasminga.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-13 17:48:54
Praeities nepakeisi, o kryžių nešam kiekvienas savo...
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-04-03 19:14:20
kryžių galima ant malkų ar ne? ir visiems bus gerai:) praeitoji užmirštoji.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-28 23:03:38
Tarp žarijų ir dangčio – kuo puikiausia (ir subtili!) nuoroda ;-)
„Kiekvienas nešam savo skriaudą“ – tokia dviašmenė eilutė.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-26 21:43:16
Tas kryžius... su ironijos gaidele :)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-03-26 11:08:38
susidvejinimas
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-03-26 10:28:45
Bet patys nuo savęs nepasislėpsim...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-26 10:00:13
Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino. (sena patarlė) Betgi kaip malonu kitą kalti...