Tikiu

Seniai žinau, iš kur vaikai,
Iš kur anūkai.
Jau nebetirpdo saulė
Šerkšno plaukuose.
O vis tikiu, šaltam vasary
Kopūstuose atradote mane.
Žiūriu į nuotrauką
Karpytais pakraštėliais,
Fotomontažo čia nėra.
Žaliam lauke tas mažas pipirėlis.
Tu vis sakydavai —
Tai Dievo dovana.
Tikiu tavim, kad taip ir buvo,
Žydėjo sodai sausio vidury,
Vasaryje nešėlo pūgos.
Kaip netikėt,
Jei nuotrauką turi?
juodvarnis

2013-03-25 11:03:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-03-25 20:02:44

Subtilus humoras. Šiltas eilius.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2013-03-25 18:42:36

Vaje, kaip Jūs čia gražiai sueiliavot, norisi skaityt ir į širdį įsidėt... Gal kad ir aš panašiu laiku atsiradau...
Tik aš tikriausiai nebuvau Dievo dovana, nes dešimta...O gal vis tik buvau?

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-03-25 18:14:23

Kaip netikėti? Juk nuotrauka nemeluoja, kur rasta Dievo dovana. :)

Vartotojas (-a): Varna mėlynagė

Sukurta: 2013-03-25 17:40:30

tos senos nuotraukos... kiek prisiminimų, kiek naujų įžvalgų ir kiek ilgesio kartais sukelia. Gražu :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-03-25 16:00:10

Jaudinantis atsivėrimas.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-03-25 15:12:58

Tarsi vienu atsikvėpimu išplaukę, nuo mūzos sparno nuslydę žodžiai.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2013-03-25 14:54:08

Tikėjimas, meilė, viltis...

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-03-25 11:39:59

Tikrai Dievo dovana :)

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2013-03-25 11:11:54

Skoningai pabarstėt pipiriukais :)