Išbrīnkį žodžiai lūpų pumpuruos
Jau čiulba dīdelį ir šviesų laikų,
Tuoj kelsis spalvās, požerēs garuos,
Sulais šaknis vanduo, ją kelias laibas
Upeliais graušis ligi pať širdies,
Tumsēs ladai, suaižēs vīsās bėdās,
Dunguj pašvaistēs mėlynās nusties
Ir paukščiai tups unt debesų žvaigždėtų.
Girdėsis pašalas parnkť, lašēs sula
Iš dūšiās dūšiān, uzbānėlis pilnas
Pavasarią žvaigždžių ir šiulumās,
Sukarpę paukščiai storas sniegą vilnas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-25 20:05:02
Ir paukščiai tūps ant debesų žvaigždėtų. Jau vien už tą eilutę galima rašyti – puikiai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-25 18:09:26
O, kad graičiau sukarpytų storas vilnas! Gražus pamatymas ir išsakymas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-03-25 15:59:05
Sodrus ir šviesus pamatymas ateities - lyg žynės ištarmė.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-25 15:04:43
Taip giliai iš širdies į širdį pavasaris pareina...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-03-25 12:23:37
Gražuma.♥
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-03-25 11:40:26
Labai mielas tas tarmiškas pavasario laukimas :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-03-25 11:09:01
Gražiai sužaista su sniego vilnomis :)