Išgydo traukinius įšalę žingsnių išnaros,
Užmiega paraidžiui sekundžių kekėmis,
Prisirpę sniego gyslos lūpas lyžteli,
Lyg jaunatis neišnerštą pirmagimį.
Užverda kraujas, maišosi su poteriais,
Ugninis dievas bėga upių venomis
Akmens ledinio prietemoj žiemoti,
Sulaukt pernykščio paukščio mėlyno.
Išgydyto tuščių vagonų celėse,
Kur tebemiega tylios sniego moterys,
Jų lūpos stiklo stygom užsivėrusios
Išmoko traukinius į žiemą nevėluoti.
Išmoko žaisti veidu ir žibutėmis,
Šaknų čiuptuvai mėlynai dalijasi
Nutirpusius paukščius, ten debesys jaunučiai
Į moters delnus glaustosi ir lyja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-24 23:20:17
baltai pavydžiu autorei metaforų vaizdingumo.
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2013-03-19 13:13:13
vaizdingai ir sklandžiai plaukia mintys ir žodžiai....
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-16 14:55:30
Su visais sutinku. Puiku.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-03-15 20:33:40
Stipru...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-03-15 20:26:55
Puikus tekstas vienareikšmiai.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-03-15 19:49:38
opapa... vat tai yra tikra Poezija, labai labai sužavėtas. liuks metaforos