Siurrealiam pasaulyje (Aš) pamečiau save…
Bet tušas neišbluks,
Kaip blunka rašalas
Kas vakarą,
Kai upių raidėse
Telieka tiktai linijos
Ir taškas.

Kažin… ar teks man jas kada skaityt?..
Pasaulio kodas, nešantis gyvybę,
Išsitėškė
Ant žemės, po žeme.
Ir štai dabar su juo į naktį kylu,

Prarasdama ir formas, ir spalvas.
Juodai balta
Rūku aptirpus kliedžiu
Siurrealiam pasaulyje, kuris rytoj ryte
Vėl bus toks pats
Ir vėl išmuš iš vėžių…

2006 07 14