Sentimentalūs eiliavimai I

vėl nedrįstu
galvos padėti tau ant kelių
užmiegu knygą bevartydama
čiobrelių arbata pakvimpant nakčiai

tu pagalvok,
prie stalo pjaustytume obuolius, barstytume cinamonu...
- tokia tat amžinybė:
nieko jai nereikia


vilkėčiau švelniai mėlyną suknelę
gi pamenu, kaip vasarą žoliaudama
mama ir ją, o gal mane tą tvankią dieną
kojas susibraižiusi ražienoj sugalvojo...

save stebėčiau iš viršaus nubėgančią
parnešt seneliams pašto –
nepamenu, ar laukdavom laiškų
tik vis rašydavau kažkam
pagaliuku ant vieškelio

kažin, ar su tavim sapnuočiau...
galbūt išdygtų plaukuose
vaikystės Žolinių puokštelė
ir visą visą tu mane pažintum
Vaja

2013-03-03 22:28:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2013-03-04 22:24:08

puiki pabaiga :)

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-03-04 15:46:11

Kokie sentimentai...mėlyna suknelė, vieškelis, Žolinių puokštelė...
:)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2013-03-04 13:26:31

Sentimentalu ir nostalgiška...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-03-04 10:58:11

Pritariu meileg. Beje, labai rišasi su viena Jūsų foto ;)

Vartotojas (-a): meileig

Sukurta: 2013-03-04 00:57:43

Gražu ir šilta :))