Einu per žemę
aš įsimylėjęs
aš ir žiema
pavasaris
aš ir ruduo
mane palydi
ir lietus ir vėjas
ir pakelėje
gulintis akmuo
aš iš pavasario
semiu
tyrumą jausmo
iš vasaros
švelnumą šilumos
aš nebijau
per meilę
rasti skausmą
nes jis skaidrus
ir baltas
lyg komunija
žiemos
brendu į rudenį
kur žvaigždės jau prakalbo
kur visos tiesos
jau galaktikų ūke
einu
aš meilę apkabinęs
tarsi draugą
kuri sukūrė
ir išsaugos dar mane
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-05 21:01:54
...aš nebijau / per meilę / rasti skausmą — žmogaus stiprybės įrodymas.
Šiltas, jaukus kūrinukas :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-04 19:40:55
Daininga,
beveik kaip "Einu per žemę, žiedlapiais nusėtą..." (Alb.Slavickas).
Vartotojas (-a): meileig
Sukurta: 2013-03-03 13:38:02
Aš nebijau per meilę rasti skausmą, ne jis skaidrus... gražu :))
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-03 13:23:02
Gražus tikėjimas meile, šaunu! Pavasariškas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-03-03 12:47:01
lengvai susiskaitė
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-03-03 11:58:50
Kaip gražu. visata, žvaigždės, meilė. ir viską išsaugoti taip sunku......