Eil. pakuždėti sau (LXXV)

Dairaus po žvaigždynus,
Apglostau žvaigždes,
Net manau, kad kažkur ten
Būtų gera sau sostą turėti,
O čia pat
Iš visur į mane
Eina Dievo dovanos:
Šliaužia druska,
Plaukia vanduo,
Duona ateina...

Kas, sakykite, jas suskaičiuos?
Kas žino, kokio aukso,
Karūnos jos vertos?

Paremiu galvą delnais tartum dangų,
Kur viskas sueina net po mirties.
Regis, taip neseniai ketinau:
Pastatysiu bažnyčią Žmogaus    
Jei ne širdy,
Tai bent šalia jos
Iš duonos,
Iš druskos,
Vandens...
Pelėda

2013-03-01 05:13:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2013-03-02 14:58:47

Moli jau pasisakė - beveik taip, kaip ir aš pasakyčiau. Taigi...

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2013-03-01 18:00:37

Taip seniai lankiau Jus, bet gavau tokį grynuolį, kad širdis meldžiasi.Ačiū Jums, mielas Praneli.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-03-01 11:46:40

...aš vis ateinu čia pasimelti...Jūsų poezija...man tikra šventovė...

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-03-01 08:49:00

Jūs jau pastatėte Žmogaus bažnyčią. Nedaugeliui pavyksta...
Ačiū!