Paprasto žmogaus paporinimas 2 dalis

Nu kū, tęsiu savo negromatnų utarkų taliau. Girdiejau, kad kažkam iš jūs ana pazdabojo biškį. Diekavoju ažu unvertinimų!
Prauda, do nepasakiau, kokis gi mano vardas yr unt šito margo svietelio. Ėgi tievai, tebūna lingva jiem žemelė, davė man gražų, sanybinį vardų- Danielius. Nežnau, kų anas raiškia. Bet girdiejau, kad Biblijoj švintojoj- pati, boba mana, un tos raligijos trupucį pasmaišius- pranašas tokiu vardu yr. Kų ti anas pranašava, labai nezdomėjau. Kaimiečiai kaimynai trumpina itų vardų mana, Daniu šaukia.
Lietus nustojo galų gali pliaupc. Padabojau dziegoriun un runkos- vienuolikė cik, viena adzyna lig vidudzienio. Išsivariau iš svirno dviracį, ažusėdau i važiuoju. Vasara unt nosies, grait raiks aic su dalgiu pievų savo sotkosu šienauc. Bet kolei kas tegu do paauga žolalė, paauga.
Lig rajono centro nuo mūs kaima- dešims kilometrų gerų. Pradzioj kelias vieškeliu, palei miškų aina, paskui- jau plintu, ne tep dulka, geriau. Nu, važiuoju aš palei miškų i staiga girdziu gegutį, tiksliau gi- geginų, mat patelės gi nekukuoja, cik pacinai- ku-kū, ku-kū! Misliju sau pacyliukais- kų anas cia man pranašauja, kap itas pranašas iš švintos knygos? Do bimbalas vienas, piršta staruma priskabina! Ne prieš gerų cia, mažu atgal sukc?
Deltai nelaidau sau labai išsigųsc, važiuoju taliau. Unksciau, kai do jaunesnis buvau, kai mergos labiau rūpieja, už dzvidzešimc minutų jau miesto centri, turguj ar parki sukiodavaus, akimis šaudydavau aplink... Ėgi dabar tik per pusį adzynas prieigas miesto pasiekiu.
Mislinau- ažeisiu cik parduotuvėn, nuspirksiu arelkos puslitrį, zakuskos, cigarietų du pakelius- i lėksiu atgalios. Išiejau jau su pilnu tarbu. Bet pastaikyk tu man ite- savo sanų prietelių, do nuo kolūkio brigadyriavimo laikų sucikau. Anas atalėkė cia su mašinu, prie kurios kuzavas prikabintas- sako, sėsk, mesk dviracį kuzavan, pas mani kaiman nuvažiuosma, pauliosma, pėdnyčia gi, ryt subata, nier kur skubinas. Prietelio ito apie penkis metus nebuvau ragiejys ir... daviau soglasijų. Kad cik netekt vėliau gailėcies- do spėjau pamislyc...
Nu, nuvykam. Kaimas itas Adutiškio keliu važiuojant... Sugierėm mano puslitrį baltosios, užkandom cibulių laiškais. Do draugas sava varyma alučiu pavaišina.Tadu- pirtelėn. Va cia jau mano pamiecis lūžiniec ima, ne viskų beatamenu.  Lyg untom pėrėmės abu, lyg ažeran nuogi tadu šokiniejom... Kap koki ekstriemalai... Dar atamenu, kad aš guliu un žolės, jau apsvilkys, ė iš dungaus žaibuja.
Pabundu-tamsu. Aik tu peklon, galvoju, kur aš cia dabar esu, viešpatėliau mieliausias? Kluoni? Tvarti? Pirkioj? Bet gi ne lovoj, ne pataluos guliu! Kažkas duria į šonus. Vadzinas- kluoni, un šieno! Insklausau, insižiūriu tamson- draugas mana šalia parpia, tep garsiai, kad stogas kluono kilnojas! Apie dešims minutų jį žadinau, kol tasai pabuda... I juokas, i verksmas kartu ima... Tai bent, sakau, Petrai, tai paslinksminom vakar, kap jauni bernai po vakaruškų! Bet kū aš savo žmonai sakysiu,ana gi tynai viena likus maš iš prota išieja, many nerasdama. Kur dzviracis mana, nama važiuoju, prazblaiviau jau...
-Palauk, kur tu lėksi naktį? Sulauksma ryto, tadu i palaisiu tavi. Pasklausyk, kap gražiai žiogai čirškia! Kap cikados džiunglėsu...
Neklausiniejau aš jo, nei kas tos džiunglės, nei kas tos cikados.  Petras- buvaunas vyras, daugiau svieto už mani ragiejys. Be to dar- maksla žurnalus prenumeruja, domis viskuo.
Taigi grįžau kitos paros vienuolikį. Pati, mani pamačius, kad šoks pro duris iš pirkias! Gerai, kad do be kočėlo ar kokios kačergos.
-Kur tu buvai, kur tu buvai, laidoke  nelaimingas? Aš jau visas rajuono ligonines apzvanyjau, morgus visus. Sūnų kviečiaus, palicijos učeskavų... Anys dabar visus apylinkės miškus naršo, tavy, gyvo ar kur nudaužto ieškodami!
-Atlaisk man, pačiut. miela. Draugų sanų miesti suscikau, jaunysty kartu prisiminėm.
- Aha, žinau aš tų tava jaunysty. Neša smaradų kap nuo bravoro kokio. Aik pircin, išsimaudai kap žmogus. Ir kad man daugiau takių štukų nekrėstum, supratai?
Tep aš du rozus savaitiej maudziaus pircy.
Tai va, tokis tas gyvenimas. Do rozų noriu padiekavot až tai, kad skaitėt.
Feniksas Skrajūnas

2013-02-26 02:16:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-26 19:10:42

Be gala graž ta šnekt...
Patika.
:)

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2013-02-26 15:49:06

Ir vardas Danius tai jau pas dzūkus labai tankiai yr, ba aš ir paci Dania, o kad pas aukštaičius...noriu pascekavyc kokio krašto šita tarmė, nors buvo paminėtas Adutiškio kelias,bet labai daug panašumų su dzūkų šnekta, dėl to ir cekavyjuos :)

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2013-02-26 15:44:00

Gražiai paporyta, ale man cik cekava, ar pas aukštaicius sako:pirkia, nes pirkios tai gi pas dzūkus cik...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-02-26 12:47:43

Teip graž, ka kėkviens sava šnek Lietuvo maliodėj, vis skėrtėngė kaip paukštelė mėšk'. A vards Jūsū tiokrė gebrajėšks ė reišk' "Dievs mana sūdž' ".

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2013-02-26 08:02:39

Neraikia teip kuklintis. Man irgi malonu, kadu utura, a ne kalba.