Ant Drąsutaičių

Santrauka:
Joniške šniakta parašyts, mamialos atminimui.
Ant Drąsutaičių tiak vė saula
ir nėra vėją, anei debesies.
Virš lauką vieversis čirian dainialą,
ant tvoros gaidis skardžiai gied.

Sužvilg ir dalgis užu kūtės,
kur žola veš, kur rasa blizg.
Pritvinkus mūk ganykloj karve,
Pakvimp vė piens, kaip balts jezmins.

Prisėdu ant kaladės, šale šulne,
virš galvos liepa kasas pin.
O kregždės narda: Dieve, mana,
nebė tavęs kas nuramin!


Ant Drąsutaičių tiak vė saula
ir nėra vėją, anei debesies.
Gyvenims bėg, kaip Audruve – savaime.
Surgrįžt tik mintys šičia pasilsėt.
Medis

2013-02-23 07:18:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2013-02-24 11:16:13

Girdėjau šitų kūrinėlį da prieš atspauzdinįmų. Sužavėja ir tadu ir dabar. Šaunuolis.

Vartotojas (-a): jassonas

Sukurta: 2013-02-24 09:23:21

labai gražus tarmiškas kalbėjimas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-02-23 19:31:20

...labai šilta graži dedikacija...dvelkianti gilia tauria meile...