Ak, siautuliuoja... labai išraiškingai; vaizdingas, daug papasakojantis, įtraukiantis į vėjuotą momentą ir skatinantis ieškoti haikiškos metaforos haiku. besniegė žiema... sniegas lyg būtų ramybei ar išgryninimui... Patiko antrasis savo haikiška dvasia.

Karšta Egipto saulė sausy... galbūt tik atvykėliui netikėta, gal per staigi permaina, ir tai (iš šios pozicijos) užfiksuota; o tarkim, Egipto gyventojas, gal ir nesuprastų, ko tie smilkiniai žilsta, turėtų... ;)
Trečia eilutė kaip atskira išlieka (kitokiam kontekste, kitam haiku).

Prisipažinsiu šio stiliaus nesuprantu ir tikrai geriau neparašyčiau. Kūrinys kaip kūrinys.

pirms man ne haiku :) viskas labai pasakoma.
ak kaip priedas... vėjai siautuliuoja, tas siautuliuoja vėjus prislopina.
:).
antras man labiau, savo nuotaika, bei priešprieša :).
o karšta, tai kur kirtis ar gale ar pirms skiemuo:)?
"smilkiniai ryžin", nuo saulės:)...žilsta tai kaži ar nuo saulės.