Padovanos lemtis kraštelį mėlyno dangaus
Ir vieną aštrų, karštą saulės spindulį.
Tikėsiu, nors žinosiu, kad apgaus,
Slapta užmes kaip tinklą saldų tingulį.
Širdis jau niekad skųstis negalės –
Iš anksto nulemti likimo vingiai,
Paklausiu vėl ir vėl – kodėl? Tylės,
Vien tik šypsosis nekaltai, žavingai.
Padovanos lemtis ir antra tiek pridės,
Kad neturėčiau aš dėl ko gailėtis,
Nors trūksta žodyje labai svarbios raidės,
O vietoj samčio - lieka senas rėtis.
Padovanos lemtis kraštelį mėlyno dangaus,
Maitins viltim ir apsisukusi - apgaus...
Liepa
2013-02-04 18:27:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-19 09:25:35
Toks gyvenimas, tokia ir poezija, miela, gera skaityti, tegu ir liūdnoka — vis tiek gražu...
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-02-04 21:36:45
Labai platus mėlyno dangaus įvaizdis - mėlyna spalva romantikų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-04 20:19:53
Tikrai geras. Lengvai taip skaitosi, šaunuolė.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-04 20:08:54
Labai gražus darbas
Anonimas
Sukurta: 2013-02-04 19:28:00
Puikiai, tik daugiau spindulių užsiprašyk:) Pabandyk rašyti trioletus, tau turėtų pavykti, lengvai skamba tavieji.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-04 18:34:35
Aš sutinku ir su krašteliu mėlyno dangaus
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-04 18:29:26
kažkodėl norėjosi pasakyti "netikiu" bet čia ne eiliukui - jis labai gražus, gal greičiau minčiai, kad lemtis apgaus...