Zylės lyg niekur nieko įsibrauna
pro mažą angą, paliktą vėdinimui —
smalsumui pavaldesnės. Lesa saulę,
nors paberiu ir duonos kiek patrupinus.
Tuoj pat pabėga kaip neprijaukinamos,
o kai nusisuku, lyg niekur nieko — daug nekviestųjų
žaidžia ant puodelių šviesos kupinos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-01-31 21:45:47
Tokia nuotrauka.
Juodai balta.
Lesa saulę.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-31 21:31:11
Zyles vaikystėje gaudydavom naktimis - pašvieti žibintuvėliu į skalbiniams džiauti vamzdį lauke, o kitą galą apvynioji polietileniniu maišeliu, jos ir suskrenda.... Išdykęs buvau... :( Įdomi mintis, reikia dar gerai galvą pasukti ;)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-31 21:08:37
Ta zylių mintis — įkvepianti.
Randu taisytinų vietų. Verta sugrįžti.
:)
Anonimas
Sukurta: 2013-01-31 19:36:40
Lyrika su siurealizmu, patiko.