Gyvatė

Roplio metais namą statė,
Vonion įmetė gyvatę,
Sakė:
    — Šildo, išdžiovina, —
Ne balanos juk gadynė —
Rūkyt dūmais tėvo pirtį.
Mieso laisvę ėmiau girti.

Sieną ramsto ne draugužė,
Dėl jos lituos gaisras  ūžia.
Šimtais pašeriu tą angį,
Mėnesį kiek pasirango
Ir jau suka kobros gūžtą,
Kad jos geluonis nulūžtų!
PelėdaitėS

2013-01-23 10:15:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-01-23 19:04:53

Potekstė gili...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2013-01-23 17:40:23

Piktas grubus eilėraštis linksmose - mažorinėse humoro intonacijose. vienu atveju lyrinis herojus - sadistas, kankinantis gyvunėlį, kitu - egoistas, niekinantis tėvą ir negerbiantis jo pasirinkimo;
geras humoras kada jis geras - pozityvus, turi savyje meilės ir aštrias briaunas. Satyra - na tada satyra kam? sadistui ar egoistui. tai kad nejuokinga - gali tik pasidyvyti, kokių ego būna.
Galvoti reikia apie įvaizdžius, norint ką nors parašyti, ir ypatingai, kai reikia dar temą atskleisti "laisvė miesto nelaisvėje".

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-01-23 14:54:17

...puiku...yra šarmo...

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2013-01-23 14:11:02

Gražus, nuotaikingas kūrinėlis :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-01-23 11:08:55

Labai išradingai...Super.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-23 10:56:38

Linksmai, nuotaikingai ir išradingai.

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-23 10:44:59

skaičiau:)

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-01-23 10:18:22

Smagiai, taikliai, nuotaikingai