Prijaukinto mėnulio šviesoj

Mėnulyje dega įskilęs pusiaunakčio paukštis
Su iškreipta šypsena snapo akivaruos, daužosi
Į pravirą širdį sniegynai ir žemėj baltai atsišaukia
Numirusios giesmės lede, kol žiema neišaušo.

Kol dar skalija valandos, laikrodžių urvus paliekančios,
Sukarpytos rodyklių ženklais, nebemoka nutildyti
Nevalingo skubėjimo, kala sekundėmis sniegas
Į atmerktas akis, paukštis perveria mėnesio tiltus.

Plunksnų atbrailos dygios, įstringa giesmė į geluonį,
Sparno linijos šoka į baltą, ledėjantį taikinį,
Mėnulyje sunkiasi vandenys, vyzdžiuose šiąnakt geltona,
Kol sninga rodyklių blakstienos ir nepasibaigia

Numarinta giesmė, kol įšąla ritmingas alsavimas
Į skubotai pravertas akimirkas, girdisi plunksnose
Skilę Grįžulo Ratų ledai, šitą naktį kažkas užkodavo,
Prijaukinto mėnulio šviesa tik sekundę užtrunka.
Juozapava

2013-01-18 09:08:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-01-25 11:59:49

Pirmiausiai tai pavadinimas man labai gražus; pamąsčiau prie jo, kad šaltas mėnulis, savotiškai sukelia atšiaurumą rašančiam, bet akimirkai žvilgterėjus į jį, palieka įspūdį ilgam. Po to kažkas panašaus pasitvirtino perskaičius Jūsų eiles. Savitos ir stiprios metaforos per būseną kaip pilnaties magija.

Vartotojas (-a): beveidė

Sukurta: 2013-01-18 22:41:55

Puikus.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-01-18 22:18:47

Va čia tai bent... deginančiai :)

„kol įšąla ritmingas alsavimas / į skubotai pravertas akimirkas“...

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2013-01-18 17:39:14

labai labai. tai vadinama poezija.super metaforos

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2013-01-18 11:05:00

Gręžia tai tik gylyn, o čia ir į plotį, ir į plotį...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-18 11:01:12

Net gręžia... Gerąja prasme. ;)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-01-18 09:44:27

Tiesiog elegija.