Ten liksi...

Gesina jau vakaras žiburius –
Išnyksta lyg pamirštas mitas...
Bet vėl dangūs žiežirbų įberia,
Mėnulis viršukalnėn ritas.

Ir batais iš zamšo prigludusiais
Prie kojų nuogų (ach, kaip šąla...)
Naktis mindo sapną ir liūdesį,
Ištiesusi baltąją skarą.

Sidabro gijas įsiaudusi
Ji gaudo žvaigždžių melsvą šypsnį.
Tik visa tai laikina... Maudosi
Tamsoj tavo mintys – ten liksi...

Ir sapnas sumišęs su liūdesiu
Įspaustas į sniegą palieka...
..............................................

Kai rytas išauš – neišbudinsiu
Paliesdamas amžiną nieką...
kaip lietus

2013-01-15 00:06:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-15 17:31:41

skaičiau

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-01-15 17:26:55

Reiktų ir papeikti idant lyrikas neišpuiktų, bet kad nėr už ką... kitą kartą gal...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-01-15 16:54:02

Aš trumpai - gerai.

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2013-01-15 10:20:53

Sušildo švelniu liūdesiu, o tuo pačiu ir pakelia. Miela.

Anonimas

Sukurta: 2013-01-15 08:45:39

Supate, liūliuojate, nors yra gražių palyginimų ir metaforų.

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2013-01-15 08:42:24

Ir aš prisidedu :)

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-15 08:26:19

malonu skaityti ir skaityti, ir skaityti....

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2013-01-15 00:15:53

Gražus, gilus jausmas įaustas.