Dingęs ruduo

Per pavasarį žalias brendi,
Į vasarą puoli subrendęs.
Pamatai, kad plaukai jau žili,
Supranti — žiemos šaltis pakando.

Štai nuo čia — truputėlį lėčiau.
Kur spalvotas ruduo pasidėjo?
Stovėčiau kaip klevas gražus,
Išdarkytais plaukais šelmio vėjo.

Gal iššoktų galva iš pečių,
Akimis pilką dangų paremčiau.
Ševeliūra — spalvotų plaukų.
Dar ne vienai eglutei pamerkčiau.

Tiktai kur tas auksinis ruduo,
Kad dardi lyg vežimas be rato?
Žemei duoti laikai keturi.
Gal kas mano rudenį rado?
juodvarnis

2013-01-09 17:04:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-01-09 23:06:05

Man tai atrodo, kad perdedat. Tik vėlyva vasara dūšioj. Iki rudens dar toli, o ką sakyti apie žiemą...

Anonimas

Sukurta: 2013-01-09 22:28:01

ilgesėlis)

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2013-01-09 22:06:37

Geras, sklandus kūrinėlis.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-01-09 17:20:31

Jei pakelčiau aš galvą, jaučiu,
Akimis pilką dangų paremčiau...
..............................................
O ruduo, pats turtingiausias. Gal jis dar tik atriedės? :)

Anonimas

Sukurta: 2013-01-09 17:18:30

Eisiu paieškot galvos iššokusios. Kai rasiu, pranešiu, t.y. atnešiu :))

Vartotojas (-a): kristyan

Sukurta: 2013-01-09 17:10:14

Yra intriga, tik eilutė "Gal iššoktų galva iš pečių,", tiksliau "iššoktų", lyg ir netinka, apskritai, tas posmas - ne itin.