Kai patekės ilgai laukta
Didžioji raudona saulė,
Ištieskim rankas į viršų –
Nebijokim nudegt, nebijokim sudegt.
Juk geriau suliepsnot laužu,
Nušviečiant kelią paklydusiam
Nei rusent ir smilkt nuodėguliu menku,
Priklausomu nuo kitų valios.
Ir tegul skaudės, tegul tvinksės tas sopulys
Gal paskutinį kartą...
Tegul daugiau nebus tos laimės degti –
Renkuosi ugnį aš, deja.
Ir saulę...

Nida 2006 08 01