Santrauka:
Ryšys, kuris mus laiko vienas su kitu susietus yra amžinas laikinume ir todėl turėtų būt branginamas labiau nei galima isivaizduoti
Kai nebuvo pradžios
aš klajojau kaip rašalo kelias
nepabaigiamas,
nerastas
amžinas
tavo šventam laukime
Kai nebuvo šalnos
aš telkšojau prie tavo pavargusių kelių
ir lašėjau nuo skruostų
kol įtikėjai mane
Kai manęs nebebus
su nakties tylomis pasiliksiu
apsijuosęs kantrybe
tikėjimu ir viltimi
Kol esu
sukas žemė
ir laikrodžiai tiksi
sužieduodami
mano gyvenimą
su tavimi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-12-09 12:36:15
Kai manęs nebebus
su nakties tylomis pasiliksiu...
dvelkia amžinybe....
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-05 19:56:33
Pajaust... išjaust... priglaust...
:)
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2012-12-05 17:49:50
mmm....tikrai taip!
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-12-05 14:51:07
Liukso klasei.
Anonimas
Sukurta: 2012-12-05 10:45:24
visada žaviuosi jūsų eilėmis:) ačiū:)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-12-05 08:46:41
ačiū. priglaudžiau prie širdies ir į mėgstamiausius