Nudraskis vėjas žodį na lūpų,
Ir tilėsma, kaip medžiai par lietų,
Bus nuplaukį petuos paukščių upes,
Tik šermukšniais sapes visas bėdas.
Tiktai skalis šuva gilų rudenį,
Ir atrodis, kad nieką nelikį,
Bus sutemį namai be vidudenių
Ir be žodžių, unt svietą bus dyka
Ir velyva, tilesma kaip medžiai,
Lietui pėrmerkus rudenią gūžtų,
Kol danguj ažušals Grigą ratai
Su menulią stiklu pagalūstu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-11-29 22:10:18
Labai jauku. Prisiminiau vaikystės eilėraštį...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-27 13:51:12
Labai gražu...girdžiu dainuojantį Algirdą :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-11-27 09:18:16
"Tiktai skalis šuva gilų rudenį"
Akurat. Telieka luktelt
"Kol danguj ažušals Grigą ratai".
Šaunuola.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-26 19:31:24
... „kaip medžiai par lietų"... gražesnio pasakymo tikrai nerasiu :)
Vaizdingai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-11-26 18:40:59
Tikras senoviškas ruduo, kuriam rimties ir grožio teikia tarmiška kalba.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-11-26 12:44:05
kaip visada Juozapava,- puikumas eilio.
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2012-11-26 10:09:21
Navatna, kalba apia ažušalimų sušidia dušių.Ačiū!