Kol ažušals

Nudraskis vėjas žodį na lūpų,
Ir tilėsma, kaip medžiai par lietų,
Bus nuplaukį petuos paukščių upes,
Tik šermukšniais sapes visas bėdas.

Tiktai skalis šuva gilų rudenį,
Ir atrodis, kad nieką nelikį,
Bus sutemį namai be vidudenių
Ir be žodžių, unt svietą bus dyka

Ir velyva, tilesma kaip medžiai,
Lietui pėrmerkus rudenią  gūžtų,
Kol danguj ažušals Grigą ratai
Su  menulią stiklu pagalūstu.
Juozapava

2012-11-26 09:57:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Karilė

Sukurta: 2012-11-29 22:10:18

Labai jauku. Prisiminiau vaikystės eilėraštį...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2012-11-27 13:51:12

Labai gražu...girdžiu dainuojantį Algirdą :)

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2012-11-27 09:18:16

"Tiktai skalis šuva gilų rudenį"
Akurat. Telieka luktelt
"Kol danguj ažušals Grigą ratai".
Šaunuola.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-11-26 19:31:24

... „kaip medžiai par lietų"... gražesnio pasakymo tikrai nerasiu :)
Vaizdingai.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2012-11-26 18:40:59

Tikras senoviškas ruduo, kuriam rimties ir grožio teikia tarmiška kalba.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2012-11-26 12:44:05

kaip visada Juozapava,- puikumas eilio.

Vartotojas (-a): P Aibutis

Sukurta: 2012-11-26 10:09:21

Navatna, kalba apia ažušalimų sušidia dušių.Ačiū!