Rudens gimstantis rytas

Išnešioki jausmus ir išlieki į stingdančią tylą,
Kaip ištvinusi upė paliečia nubrėžtus krantus.
Kyla rūkas šilkinis ir tirpsta, apglėbdamas dyla
Ir uždengia mintis, kad tavęs jau daugiau nebebus.

Rudens rytas jau brėkšta ir žvaigždės vėl nugula žolę,
Dar žalia ji, nors lapkritis nuogas klebena vartus.
Ir žingsniais bespalviais slenka sutemos, laukdamos kolei
Šlapia saulė paskleis savo spindulius žemei nuogus.

Liūdnas paukštis džiovins drėgnas plunksnas ir maudžiantis rytas
Sielą slėgs, išbujos įkyri vėl apnikus tamsa.
Kaip blogai, kad gyvenimas duotas tik vienas ir šitas
Skaudžiai duria ir veda į ten, kur tavęs nebėra.

Vėl piešiu rudeninį, tuštėjantį nerimo dangų,
Laukiu, kolei rytinė paukštelio giesmė praskambės.
Mintimis teka sutemos, brėžiančios kelią nerangų,
Virpa medžiai nuogi, išsiilgę gyvybės prasmės.
spika

2012-11-21 13:16:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): beveidė

Sukurta: 2012-11-25 21:48:31

Silta... Grazios prasmingos eiles...

Vartotojas (-a): beveidė

Sukurta: 2012-11-23 23:24:24

Švelnios... Lengvos...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2012-11-22 23:25:10

Išnešiotais jausmais pintas ilgesio vainikas... Geras darbas.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-11-22 08:20:23

Keistas laikas ruduo , kiekvienam savos spalvos, savos mintys. Šios man artimos. Dėkui.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2012-11-21 20:26:33

Kaip ir daugelį kartų- spalvų ir žodžių čia nepagailėta.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2012-11-21 13:59:51

Tarp labai girdėtų metaforų yra tai, ką galima vadinti autoriniais atradimais, o paskutinė eilutė ypač.

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2012-11-21 13:30:12

"Virpa medžiai nuogi, išsiilgę gyvybės prasmės." - gerai pasakyta.